Kokio dydžio yra Lietuvos kino rinka?

Lietuvos kino rinka nėra didelė. Tai turbūt jaučia kiekvienas, kuris čia dirba su filmais, reklamomis, serialais ar aktorių atrankomis. Tačiau „maža" nereiškia „neaktyvi". Lietuvos rinka turi savo tempą, savo projektų kiekį, savo finansavimo sistemą ir vis daugiau tarptautinių jungčių.

Lietuvos kino rinka skaičiais

Remiantis Lietuvos kino centro duomenimis, 2025 m. Lietuvos kino teatruose apsilankė 3,57 mln. žiūrovų, o bendros kino rodymo pajamos siekė 23,67 mln. eurų. Tais pačiais metais Lietuvos kino teatruose buvo išplatinti 389 filmai, o nacionaliniai filmai sudarė beveik 20 % rinkos.

Vien šie skaičiai parodo gana įdomią situaciją: Lietuva yra maža rinka, bet lietuviškas kinas joje turi pastebimą vietą. 2025 m. daugiausia žiūrovų Lietuvoje surinko ne Holivudo filmas, o lietuviškas „Pietinia Kronikas" – 412 521 žiūrovas ir daugiau nei 3,14 mln. eurų pajamų.

2025 m. Lietuvoje buvo sukurti 71 nacionalinis filmas: 16 vaidybinių, 30 dokumentinių, 14 trumpametražių ir 11 animacinių. Nacionalinių filmų premjerų tais metais buvo 22. Tai nėra milžiniškas kiekis, bet tokiai rinkai kaip Lietuva – tai gana aktyvus kino gyvenimas.

Kita svarbi dalis – finansavimas. 2025 m. kino projektams skirtas valstybinis finansavimas sudarė 9,25 mln. eurų. Lietuvos kino centras nurodo, kad buvo finansuoti 26 filmų parengiamųjų darbų ir 73 filmų gamybos darbų projektai.

Tačiau Lietuvos rinka įdomi ne tik vietiniais filmais. Dėl pelno mokesčio lengvatos Lietuva tampa patraukli ir užsienio gamintojams. 2025 m. filmų gamintojai, pasinaudoję šia lengvata, iš Lietuvos įmonių pritraukė 25,6 mln. eurų neatlygintinų investicijų, o užsienio filmų gamintojai Lietuvoje išleido beveik 56 mln. eurų.

Tai svarbu ir aktoriams. Kuo daugiau vietinių, bendros gamybos ir užsienio projektų filmuojama Lietuvoje, tuo daugiau atsiranda poreikio aktoriams, epizodiniams vaidmenims, masinėms scenoms, dubliams, balsams, specifiniams tipažams ir profesionalams, kurie gali greitai įsilieti į tarptautinį filmavimo procesą.

Jungtinė Karalystė: viena iš didžiųjų Europos gamybos mašinų

Jeigu Lietuvos rinka yra maža, bet aktyvi, tai Jungtinė Karalystė yra viena iš didžiųjų Europos kino ir televizijos gamybos mašinų.

BFI duomenimis, 2025 m. filmų ir aukštos klasės televizijos gamybos išlaidos Jungtinėje Karalystėje siekė 6,8 mlrd. svarų. Iš jų kino filmų gamyba sudarė 2,77 mlrd. svarų, o aukštos klasės televizija – apie 4 mlrd. svarų.

Vien kino filmų gamyboje 2025 m. JK pradėti 193 filmai. Iš jų 96 buvo vietinės JK produkcijos, 58 – užsienio investicijų projektai, o 39 – koprodukcijos.

Kino teatrų rinka taip pat daug didesnė. 2025 m. JK kino teatrų pajamos siekė 996,8 mln. svarų, o žiūrovų apsilankymai – 123,5 mln.

Palyginimui: Lietuvoje 2025 m. kino teatrų pajamos buvo 23,67 mln. eurų, o žiūrovų – 3,57 mln. Net nebandant tiksliai konvertuoti valiutų, vien skaičių mastelis rodo, kad JK rinka yra dešimtimis kartų didesnė.

Todėl nenuostabu, kad dalis Lietuvos aktorių domisi JK kastingais. Ten daugiau projektų, daugiau serialų, daugiau reklamų, daugiau tarptautinių gamybų ir dažnai didesni biudžetai. Net jei vaidmuo nėra didelis, honoraras, naudojimo teisės ar reklamos „buyout" kartais gali būti tokio dydžio, kad apsimoka nuskristi, nusifilmuoti ir grįžti.

Ispanija: taip pat gerokai didesnė kino ekosistema

Ispanijos rinka taip pat daug didesnė už Lietuvos. 2024 m. Ispanijos kino teatruose apsilankė 72,9 mln. žiūrovų, o kino teatrų pajamos siekė 484,6 mln. eurų. Šalyje veikė 3 566 kino salės, kuriose buvo rodyti 2 403 filmai, iš jų 735 buvo premjeros.

Ispaniški filmai 2024 m. taip pat turėjo stiprią vietą savo rinkoje: jie surinko 13,6 mln. žiūrovų ir 85,6 mln. eurų pajamų.

Pagal gamybos mastą Ispanija taip pat atrodo visai kitaip nei Lietuva. 2024 m. Ispanijoje buvo pagaminti 376 ilgametražiai filmai – 289 visiškai ispaniški ir 87 koprodukcijos.

Tai reiškia, kad Ispanija nėra tik šalis, kurioje filmuojamos kelios tarptautinės reklamos ar serialai. Tai didelė vietinė kino industrija su savais prodiuseriais, TV kanalais, platformomis, regioniniais fondais, festivaliais ir dideliu komercinės gamybos sluoksniu. Aktoriui tai reiškia daugiau atrankų, daugiau nišų ir daugiau galimybių patekti į projektus, kurių Lietuvoje tiesiog nėra tiek daug.

Ką tai reiškia Lietuvos aktoriui?

Lietuvos kino rinka nėra tokio dydžio kaip UK ar Ispanijos. Ji mažesnė pagal žiūrovų skaičių, pajamas, gamybos apimtis ir tarptautinių projektų kiekį. Tačiau ji gyva, aktyvi ir vis dažniau susijusi su užsienio gamybomis.

Žinoma, lyginant rinkas svarbu nepamiršti ir realybės. Lietuvių aktoriui Ispanijos ar UK kinas nebūtinai iš karto tampa lengvai pasiekiamas, ypač kalbant apie svarbesnius vaidmenis. Čia dažnai atsiranda kalbos, akcento, vietinės agentūros ar industrijos kontaktų barjerai.

Tačiau reklamos, komerciniai projektai, epizodiniai vaidmenys, tarptautiniai filmavimai ir specifinių tipažų paieškos yra daug atviresnė rinka. Ne vienas Lietuvos aktorius jau naudojasi tokiomis galimybėmis – registruojasi užsienio kastingų platformose, siunčia „self-tape" įrašus, o gavęs darbą skrenda filmuotis į Londoną, Madridą, Barseloną ar kitus Europos miestus.

Kartais vienas toks projektas gali būti vertingesnis už kelis mažesnius vietinius darbus. Ne tik dėl honoraro, bet ir dėl patirties, kontaktų bei naujų galimybių.

Todėl Lietuvos aktoriui šiandien verta galvoti dviem kryptimis: būti matomam vietinėje rinkoje ir tuo pačiu pasiruošti tarptautinėms galimybėms. Maža rinka nereiškia mažų ambicijų. Dažnai viskas prasideda nuo paprastų dalykų: tvarkingo profilio, gerų nuotraukų, kokybiško „self-tape", kalbų mokėjimo ir gebėjimo būti randamam tada, kai kažkam reikia būtent tavęs.